RES Šach

2012-04-27

M.Stakvilevičius bibliotekoje vaišinsis arbata ir bandelėmis

http://www.skrastas.lt/?data=2012-04-28&rub=1144521111&id=1335538135&pried=2012-04-28

2012 balandžio mėn. 27 d. 11:02:28 Perskaitė 48
Originaliai ketvirtąją Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės dieną paminėjo Šiaulių universiteto biblioteka – bibliotekos fojė doc. dr. Mindaugas Stakvilevičius ir prof. Aloyzas Gudavičius vakar pavakarę kilnojo tautodailininko Vaclovo Onaičio išdrožtus šachmatus, kurie tik šiek tiek mažesni už žmogų. Žaidimas buvo ne iš lengvųjų, mat sunkiausios šių šachmatų figūros sveria net po 30 kg. Daugiau nei pusvalandį trukusią partiją laimėjo doc. dr. M.Stakvilevičius. Nugalėtojui atiteko prizas – visą savaitę, atvykęs į biblioteką, jis kasdien bus pavaišintas puodeliu arbatos ir trimis bandelėmis.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/mstakvilevicius_bibliotekoje_vaisinsis_arbata_ir_bandelemis/,print.1

Gyvenimo spalvos

„Ūsai“ įveikė „barzdą“

2012 m. Balandžio 28 d.
Marina VISOCKIENĖ
 

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos fo­jė su­žais­ta ypa­tin­ga šach­ma­tų par­ti­ja. Pir­mą kar­tą vie­nas prieš ki­tą žai­dė uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Aloy­zas Gu­da­vi­čius ir do­cen­tas dak­ta­ras Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius. Išs­kir­ti­niai bu­vo ne tik prie­ši­nin­kai, bet ir tau­to­dai­li­nin­ko Vac­lo­vo Onai­čio su­kur­ti šach­ma­tai. 32 fi­gū­ros sie­kė 120 cen­ti­met­rų ir svė­rė maž­daug po 30 ki­log­ra­mų.

marina@skrastas.lt

Ei­lė­raš­čiais bud­ru­mo neuž­mig­dė

Tai bu­vo vie­nas iš Na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kų sa­vai­tės ren­gi­nių. Drau­giš­kai nu­si­tei­kę prie­ši­nin­kai vie­nas ki­tam spau­dė ran­ką. „Man jau ne­prik­lau­so lai­mė­ti“, – šyp­so­jo­si 80-me­tis M. Stak­vi­le­vi­čius. „Ant­ra vie­ta man ga­ran­tuo­ta“, – nea­be­jo­jo A. Gu­da­vi­čius.

„Ūsai prieš barz­dą, – šmaikš­ta­vo ūsuo­tas M. Stak­vi­le­vi­čius, pla­čiai šyp­so­da­ma­sis barz­do­tam A. Gu­da­vi­čiui. – Pa­si­gai­lė­ji­mo ne­bus.“

Bur­tų ke­liu A. Gu­da­vi­čiui leis­ta pa­si­rink­ti spal­vą. Pro­fe­so­rius lei­do bal­tais pra­dė­ti par­ti­ją M. Stak­vi­le­vi­čiui.

Tra­di­ci­niais pės­ti­nin­kų ėji­mais ap­si­kei­tę prie­ši­nin­kai ge­ro ūpo ne­pra­ra­do. „Jei y-go-go, tai y-go-go“, – į prie­ši­nin­ko ėji­mą žir­gu at­sa­kė M. Stak­vi­le­vi­čius, taip pat pa­ju­din­da­mas žir­gą.

Pir­ma­sis kirs­ti ry­žo­si pro­fes­rius A. Gu­da­vi­čius, į prie­ši­nin­ko ri­kį iš­kei­tęs sa­vo žir­gą.

Lauk­da­mas mąs­tan­čio pro­fe­so­riaus ėji­mo, do­cen­tas dek­la­ma­vo K. Bo­ru­tos ei­les ir prieš­ka­rio lai­kų ei­lė­raš­tį apie šach­ma­tus. „Cha, no­ri už­mig­dy­ti ma­no bud­ru­mą“, – ne­pa­si­da­vė A. Gu­da­vi­čius.

Nu­ga­lė­to­jui – ar­ba­ta su ban­de­lė­mis

„Ma­žiau fi­gū­rų – ge­riau ma­ty­sim“, – ti­ki­no A. Gu­da­vi­čius, su prie­ši­nin­ku ap­si­keis­da­mas pės­ti­nin­kais. Jam pri­ta­rė ne vie­nas žiū­ro­vas: žais­ti di­de­lė­mis fi­gū­ro­mis, o tiks­liau – vaikš­čio­ti tarp jų ir ne­ma­ty­ti vi­sos len­tos – su­dė­tin­giau nei įpras­tai.

Pir­ma­sis ša­chą prie­ši­nin­kui pa­skel­bė M. Stak­vi­le­vi­čius. „Avan­tiū­ra ne­pa­vy­ko“, – ap­gai­les­ta­vo jis, kai pro­vo­ka­ci­jai ne­pa­si­da­vęs A. Gu­da­vi­čius drą­siai kir­to jo neap­sau­go­tą ri­kį. Vis dėl­to po ke­lių ėji­mų ki­tas ša­chas A. Gu­da­vi­čiaus ka­ra­liui bu­vo lem­tin­gas. Pro­fe­so­rius pa­gul­dė ka­ra­lių ant len­tos, pri­pa­žin­da­mas prie­ši­nin­ko per­ga­lę.

Par­ti­ją lai­mė­jęs Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius vi­są atei­nan­čią sa­vai­tę bib­lio­te­ko­je kas­dien bus vai­ši­na­mas ar­ba­ta net su tri­mis ban­de­lė­mis. A. Gu­da­vi­čiui, kaip pa­guo­dos pri­zas, prie ka­vos teks tik vie­na ban­de­lė.

„Aš ka­vos ne­ge­riu, se­nų mer­gų ne­my­liu, jau­nų ne­pa­gau­nu“, – šmaikš­ta­vo M. Stak­vi­le­vi­čius, iš­keis­da­mas jam pa­siū­ly­tą ka­vos puo­de­lį į ar­ba­tą.

Ne­ra­mi­na ne pra­lai­mė­ji­mai, o klai­dos

„Šiau­lių kraš­tui“ 81-ąjį gim­ta­die­nį šią va­sa­rą švę­sian­tis Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius sa­kė šach­ma­tais žai­džian­tis nuo sep­ty­nio­li­kos. Tuo­me­ti­nė­je Pa­gė­gių Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio gim­na­zi­jo­je (Tau­ra­gės ap­skri­ty­je), kur mo­kė­si, šach­ma­tų ne­bu­vo, to­dėl pir­miau­sia jau­nuo­lis su­si­tau­pė pi­ni­gų jiems įsi­gy­ti. „Jau po me­tų ta­pau gim­na­zi­jos šach­ma­tų čem­pio­nu“, – pri­si­me­na.

Iki šiol do­cen­tas sa­ko žai­džian­tis mė­gė­jiš­kai: „No­rint žais­ti rim­tai, rei­kia stu­di­juo­ti teo­ri­ją, o aš tam ne­tu­riu kant­ry­bės. Ne­mėgs­tu žais­da­mas il­gai gal­vo­ti, man pa­tin­ka da­ry­ti ne­ti­kė­tus ėji­mus. Gai­la, kad ne­re­tai šie bai­gia­si ne­lai­mė­mis“. Dėl pra­lai­mė­ji­mų pa­šne­ko­vas neiš­gy­ve­na, la­biau ne­ri­mau­ja dėl ma­čo me­tu pa­da­ry­tų klai­dų.

Da­bar M. Stak­vi­le­vi­čius šach­ma­tais žai­džia du kar­tus per me­tus: su mo­ki­niais „Fo­to­no“ va­sa­ros sto­vyk­lo­je ir kas­me­ti­nia­me Sei­mo šach­ma­tų tur­ny­re. „Jau de­šimt­me­tį esu vy­riau­sias šio tur­ny­ro žai­dė­jas“, – sa­kė šach­ma­ti­nin­kas.

Prie­ši­nin­kai – ir įsi­mi­nė, ir iš­di­lo iš at­min­ties

M. Stak­vi­le­vi­čius ap­gai­les­tau­ja, kad ne­te­ko žais­ti su Vy­tau­tu Lands­ber­giu, ku­ris du­kart – 1951 ir 1952 me­tais – da­ly­va­vo Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se: pir­ma­ja­me užė­mė 7-ąją vie­tą, o ant­ra­ja­me da­li­jo­si ant­ra – ket­vir­ta vie­to­mis su V. Mi­kė­nu ir E. Čiu­ka­je­vu. Yra įvei­kęs ir bū­si­mą pa­sau­lio šach­ma­tų čem­pio­ną – T. Pet­ro­sia­ną. „Jis su bet kuo ne­žai­džia“, – aiš­ki­no M. Stak­vi­le­vi­čius.

Įsi­min­ti­niau­sios M. Stak­vi­le­vi­čiaus šach­ma­tų par­ti­jos – su Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te. „Prieš ket­ve­rius me­tus šach­ma­tų si­mul­ta­ną su­lo­šė­me ly­gio­sio­mis, prieš dve­jus me­tus jai par­ti­ją pra­lai­mė­jau“, – pri­si­me­na. Pra­lai­mė­ji­mą jis nu­ra­šė am­žiui: „Lie­tu­vo­je šach­ma­tus žai­džian­čių 80-me­čių ne­pa­žįs­tu, ge­riau­sios for­mos šiam žai­di­mui bū­ni 30-ties“.

Pro­fe­so­rius Aloy­zas Gu­da­vi­čius juo­kau­ja „prie­ši­nin­kų ne­ko­lek­cio­na­vęs“, to­dėl vie­nos šach­ma­tų par­ti­jos neišs­ky­rė. „Kai Šiau­lių uni­ver­si­te­tas dar bu­vo Pe­da­go­gi­niu ins­ti­tu­tu, su dės­ty­to­jais per per­trau­kas tarp pa­skai­tų žais­da­vo­me šach­ma­tais. Reng­da­vo­me to­kius blic tur­ny­rus“, – pri­si­me­na.

Šach­ma­tais pro­fe­so­rius iš­mo­ko žais­ti mo­kyk­lo­je per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas. Da­bar juo­kia­si, pa­sa­ko­da­mas, kad pir­mą­sias par­ti­jas su bend­rak­la­siais žais­da­vo sa­vaip, mat ge­rai ne­ži­no­jo vi­sų fi­gū­rų ėji­mų. Šach­ma­tai, kaip po­mė­gis, A. Gu­da­vi­čių ly­di iki šiol.

Pa­ga­mi­no ne vie­ną komp­lek­tą

Pir­mo­sios vie­šos par­ti­jos jo pa­ga­min­tais šach­ma­tais atė­jo ste­bė­ti ir jų kū­rė­jas 70-me­tis Vac­lo­vas Onai­tis su žmo­na Al­do­na.

Nuo ket­ve­rių ty­los pa­sau­ly­je gy­ve­nan­tis tau­to­dai­li­nin­kas, pa­de­dant su­tuok­ti­nei, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo šach­ma­tus kū­ręs 6 me­tus ir juos pil­nai už­baig­tus pri­sta­tęs tik šie­met au­to­ri­nė­je pa­ro­do­je Šiau­liuo­se. Dar­bai il­gai už­tru­ko dėl me­džio sty­giaus: ras­ti fi­gū­roms rei­kia­mų vien­ti­sų dre­bu­lės ga­ba­lų bu­vo ne­leng­va.

V. Onai­tis yra iš­gar­sė­jęs prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių, iš­drož­da­mas „Di­džiuo­sius šach­ma­tus“ — 32 šiek tiek že­mes­nes nei žmo­gaus ūgis me­di­nes šach­ma­tų fi­gū­ras. Jos sa­vo išo­re pri­mi­nė Sau­lės mū­šio da­ly­vius — lie­tu­vius (juo­die­ji) ir kry­žiuo­čius (bal­tie­ji) su kuo­ko­mis, ka­la­vi­jais, šar­vais. Spe­cia­liai su­lan­guo­to­je aikš­te­lė­je Šiau­liuo­se šiais šach­ma­tais bu­vo žai­džia­ma.

„Iš tuo­me­ti­nio Šiau­lių me­die­nos ap­do­ro­ji­mo kom­bi­na­to, ku­rio už­sa­ky­mu Vac­lo­vas pa­ga­mi­no šiuos šach­ma­tus, ga­vo­me pa­sky­rą „Mosk­vi­čiui“, – su šyp­se­na pri­si­me­na po­nia Al­do­na. – Be pa­sky­ros au­to­mo­bi­lis kai­na­vo 10 tūks­tan­čių, su pa­sky­ra jį įsi­gi­jo­me už 5 tūks­tan­čius rub­lių“.

Vė­liau su­tuok­ti­niai su­si­pa­ži­no su fi­gū­rų at­vy­ku­sių ap­žiū­rė­ti vo­kie­čiu, ku­ris pa­ti­ki­no jiems už šias fi­gū­ras bū­tų do­va­no­jęs net tris au­to­mo­bi­lius.

Vac­lo­vas Onai­tis yra iš­dro­žęs ir ma­žų šach­ma­tų, ku­rių ne vie­nas komp­lek­tas iš­ke­lia­vo į už­sie­nį. Jau­nys­tė­je ir pa­ts la­bai mė­go šį žai­di­mą.

Iš au­to­ri­nės jo pa­ro­dos tie­siai į Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ką at­ke­lia­vu­siais šach­ma­tais vi­si no­rin­tys ga­lės žais­ti vi­są mė­ne­sį.

ŽIR­GAS: „Jei i -go-go, tai i-go-go“, – į A. Gu­da­vi­čiaus ėji­mą žir­gu at­sa­kė M. Stak­vi­le­vi­čius, taip pat pa­ju­din­da­mas šią fi­gū­rą.

LAI­KAS: Pro­fe­so­riaus ir do­cen­to par­ti­ja tru­ko kiek il­giau nei pus­va­lan­dį. M. Stak­vi­le­vi­čiaus ėji­mai – grei­ti, kar­tais net avan­tiū­riš­ki, A. Gu­da­vi­čiaus – lė­tes­ni, la­biau ap­gal­vo­ti.

SVO­RIS: Di­de­lei šach­ma­tų fi­gū­rai pa­kel­ti žai­dė­jams pri­rei­kė abie­jų ran­kų.

ŽIŪ­RO­VAI: Žiū­ro­vams pa­to­giau­sia bu­vo par­ti­ją ste­bė­ti iš vir­šaus.

AVAN­TIŪ­RA: Ša­chą prie­ši­nin­kui pa­skel­bu­sio M. Stak­vi­le­vi­čiaus avan­tiū­ra ne­pa­vy­ko: A. Gu­da­vi­čius drą­siai kir­to jo neap­sau­go­tą ri­kį.

PAS­VEI­KI­NI­MAS: Min­dau­gą Stak­vi­le­vi­čių Aloy­zas Gu­da­vi­čius svei­ki­no ir pa­gul­dy­da­mas ka­ra­lių, ir spaus­da­mas prie­ši­nin­kui ran­ką.

AU­TO­RIUS: Šach­ma­tų par­ti­ją ste­bė­jo ir fi­gū­ras pa­ga­mi­nęs tau­to­dai­li­nin­kas Vac­lo­vas Onai­tis su žmo­na Al­do­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Reklama

IŠ SLF

2012-04-09

SLF svetaibėje http://www.slfrontas.lt/news.php rašoma:
Valdančios klikos „pasiekimai“ per 20 „demokratiškų ir laisvų metų“. Analitinė pažyma
Strateginių objektų sunaikinimas, išgrobstymas ar pardavimas pusvelčiui:1. Ignalinos AE.
2. “Mažeikių nafta”.
3. Alytaus audimo, šaldytuvų , Mažeikių Elektrotechnikos ir Kompresorių g-los.
4. Šiaulių “Elnias”, dviračių g-kla.
5. Panevėžio “Ekranas“, Tikslioji mechanika.
6. Lino perdirbimo pramonė, trikotažo pramonė – keletas g-klų.
7. Apynių – 2 g-klos. Alaus pagrindinis fermentas, dabar perkamas ES.
8. Radiotechnikos g-klos: Kauno “Banga”, Vilniaus “Elfa”, “Venta”, “Vilma”, “Vilniaus Vingis”, “Rimeda”, Pabradės “Modulis”.
9.Vilniaus Grąžtų, Šlifavimo staklių, Kuro aparatūros g-klos, “Neris”, mėsos kombinatas (dabar – Danijos kiaulės ir Lenkijos mėsa…)
10. Namų statybos kombinatai.
11.Kauno ir Klaipėdos tabako fabrikai, Kauno degtukų fabrikas.Tai tik stambesnieji objektai, o kur mažesni: šimtai įmonių, fabrikų, kombinatų, kurių ir išvardinti nebeįmanoma?
12.Kolūkių ir taryb. ūkių sugriovimas, išvogimas. (LENKIJOE ir BALTARUSIJOJE PASIELGTA ATVIRKŠČIAI. Ž.Ū bendrovės ne tik išsaugotos, bet ir sustiprintos, dėl to Lenkijoje ir Baltarusijoje pati pigiausia Ž.Ū. produkcija ir 80 proc. tenkina vidaus rinką).
13.Švietimas ir sveikata neatitinka reikalavimų.
(Valstybė, kuri nesirūpina tautos sveikata ir švietimu, anksčiau ar vėliau išnyks).
14.Demografija : kritiškas gimstamumas, mirtingumas didžiausias nuo 1950 m., savižudybės, alkoholizmas, narkomanija., emigracija. Pensinis amžius ir privalomas darbo stažas padidintas.
15.Milžiniška skola užsieniui, kuri po kelių metų valstybę atves prie bankroto.
16. Užsienio politika: padlaižiavimas JAV, nepriklausomybės praradimas, įstojant į ES, didžiulė energetinė priklausomybė, anksčiau laiko uždarius IAE…

***
Mėgstančių Landsbergio stiliumi sumaišyti su purvais savo praeitį norisi paklausti:

Ar tik ne tais „baisiais“, „okupaciniais“, “nekultūringais“ tarybiniais laikais kiekviename kaime buvo įsteigta bent jau pradinė mokykla, kiekviename miestelyje – aštuonmetė, arba vidurinė, kultūros namai? Po 1990-jų viskas buvo metodiškai naikinama. Dabar liko tik “geltonieji autobusiukai“, vežantys vaikus kartais iki 40 km. į mokyklas.

Ar ne tais laikais kiekvienoje gyvenvietėje atsirado pašto skyriai, ambulatorijos, bibliotekos? Kur visa tai šiandien?

Ar ne iki 1990 buvo pastatyta virš 300 vaikų poilsio stovyklų – virš 30 – pajūryje?

Ar ne tada visoje Lietuvoje klestėjo chorai, liaudies šokių, muzikos ir žinomiausi Lietuvos estradiniai ansambliai ir grupės, o lietuviškas kinas buvo žinomas visame pasaulyje?

Prisiminimui liko vien TV laidos tipo “Švieski man vėl…“ Tiesa, turime šiuolaikinius “realybės šou“ ir šokių dešimtukus, kuriuose 1-ą vietą nusiperka koks, lyg girtas ožys, strapaliojantis milijonierius…

Ar ne tada knygynuose netrūko mokslo ir kultūros populiarinimo knygų?

Dabar knygynai užversti ezoterinių, būrimo, “juodosios“ ir “baltosios“ magijos “mokslų“ ir pan. “literatūra“.

Ar ne tada buvo rengiamos grandiozinės rajoninės ir respublikinės suaugusių ir moksleivių dainų šventės ir sporto olimpiados?

Ar ne tada buvo kuriami geriausi iki šiol lietuviški filmai, ar ne tada buvo pastatyti Operos ir Dramos teatrai, Sporto ir kultūros rūmai, Vingio parko estrada, kultūros namai net ir mažiausiuose miesteliuose (pastarieji jau daug kur sugriauti, arba prichvatizuoti)?

Ar ne tada buvo pastatyti beveik visi keliai, tiltai, nauji miestai ir miestų gyvenamųjų namų kvartalai: 69% gyvenamojo ploto pastatyta 1961-1989 m., 9% – po 1990.

Ar ne tada pastatytos beveik visos elektrinės, elektrifikuota visa Lietuva – NEMOKAMAI?
Ir dar daug daug panašių klausimų galima užduoti besispjaudantiems ir koneveikiantiems tuos dešimtmečius, kuriems vyresnioji karta atidavė savo jėgas, o kartais ir sveikatą.

Atsakymą jau žinome – viskas, kas buvo tada, „buvo blogai“ ir turėjo būti sunaikinta (pasiimant sau)…

Tačiau…Nepulkime į neviltį.

Visada yra išeitis. Socialistinis Liaudies Frontas (SLF) ją žino.

Kadangi kapitalizmo tikslas – pelnas, o socializmo – žmogus, būtina kapitalizmą pakeisti socializmu.

SPLIUS

2012-04-09

2007 10 19

Mindaugas Stakvilevičius: “Šiaulių žmones myliu“

Mindaugas Stakvilevičius nors ir stengėsi, nemano, kad būdamas deputatu ar Seimo nariu nuveikė ką nors naudingo Šiauliams. Užtat Šiauliuose antrą kartą išrinktas į Šiaulių tarybą jaučiasi naudingas.

76-erių politikas Mindaugas Stakvilevičius nusiteikęs poetiškai ir cituoja Algimantą Baltakį: “Gyvenimu skųstis tikrai negaliu: mane daug kas myli, aš daug ką myliu.“ Šiaulių žmones, su kuriais einu penkiasdešimt antruosius metus, myliu“, – sako M. Stakvilevičius.

1990–1992 metais jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatas, 1992–1996 metais – Seimo narys pagal Lietuvos demokratinės darbo partijos sąrašą, o nuo 2003 metų – Šiaulių miesto tarybos narys (Lietuvos socialdemokratų partijos sąraše).

“Tik dalį lūkesčių pateisinau. Čia verta patikslinti: ne visos mano nuostatos sutapdavo su rinkėjų, suteikusių man mandatą, lūkesčiais, tad dažnokai elgdavausi ir balsuodavau, save tramdydamas. Mat aš turėjau kitokį, nei politikos oratorių sužadintos žmonių daugumos, Nepriklausomybės atgavimo projektą“, – teigia jis.

M. Stakvilevičius sako manęs, jog pirmiau turėtume, dar būdami Tarybų Sąjungoje, pritraukti užsienio investuotojus, kad jie mūsų įmonių bazėje įdiegtų naujas technologijas ir taptų amžinu deficitu sergančios valstybės pelno šaltiniu. “Tos įmonės, žinoma, pasiliktų ir po atsiskyrimo nuo TSRS. Bet jos jau būtų čia, Lietuvoje, Šiauliuose! Panašiai kalbėjo prieš rinkimus ir kiti Sąjūdžio kandidatai, pavyzdžiui, Kęstutis Lapinskas. Matyt, Nepriklausomybės atkūrimo projektą kūrė, kad mes jį vykdytume, aukštesnio už mus lygio žinovai, labiau patyrusios tais klausimais tarnybos. Vis dėlto aš buvau drausmingas savo rinkėjų atžvilgiu…“ – kalbėjo pašnekovas.

M. Stakvilevičius tikina kiek galėjęs stengęsis, kad nebūtų sužlugdytos įmonės, kolūkiai, tarybiniai ūkiai. “Nepavyko. Nenorėjau, kad pyktumėmės ar bartumėmės su kaimynais. Deja… Vis nusimindavau, kad į politikos ir valdžios aukštumas iškyla ne proporcingai padorumui ar kvalifikacijai, o pagal tai, kas daugiau baubdavo prieš kitus, kas daugiau žadėdavo, ką gausiau finansavo“, – teigia politikas.

Socialdemokratas sako nesijaučiantis ką nors gero padaręs Šiauliams po abiejų rinkimų. “Atvirai kalbant, ir galimybių tam nebuvo. Kiek kartų raginau viešai ir neviešai Adolfą Šleževičių, Algirdą Brazauską, kitus įtakingus LDDP vadovus nenerti nuo socialinės valstybės modelio stačia galva į laukinį kapitalizmą, bet nieko nepešiau – jie kitomis vizijomis gyveno, kitus planus vykdė“, – atvirauja jis.

M. Stakvilevičius prisipažįsta labai daug psichinio nuovargio patyręs, būdamas ten, viršuje. Atsigavo grįžęs į Šiaulius, dabar čia ir dirba.

“Pradėjau, kaip ir prieš 53 metus, nuo pedagoginio darbo. Profesinės technikos mokykloje, universitete. Iš fiziko “virtau“ matematiku, išmokau kurti kompiuterines matematikos ir fizikos painesnių uždavinių sprendimo programas. Dėstau, vadovauju diplominiams darbams. Mokslinį darbą užmečiau – ir amžius ne tas, ir atsilikau nuo mokslo per tas politikas“, – kalba pašnekovas.

Antrą kartą išrinktas į Šiaulių miesto tarybą, jis sako neturintis kada nuobodžiauti. Ir džiaugiasi, kad yra tiek atsimenančių geruoju – netgi tų, kurių politinės nuostatos toli nuo jo.

“Ne todėl, kad esu senas bambeklis, tariu, kad kuo toliau, tuo labiau man Seimas nepatinka. 33 milijonieriai! Pinigais jis atsiduoda – ir morale, ir rietenomis, ir neefektyvumu. Mes buvome gal ne tokie gudrūs, dažnai paklysdavome, bet buvome nuoširdesni. Biedni, bet teisingi. Ne visi, žinoma, ir tada. Bet su dauguma Signatarų klube ir kitur susitinku ir bendrauju, nepaisydamas politinių nusistatymų, kaip su mielos jaunystės draugais. O su dauguma šiuolaikinių seimūnų – netraukia“, – atviravo pašnekovas.

Fulerenai

2012-04-09

Rimvydo Velykio svetainė apie FULERENUS

Spalvos

2012-04-08

Spalvų pojūį sukurianti intensyvumo kolbelėse proporcijų lentelė ir tų spalvų iliustracijos šiuo adresu:

Jonas Kubilius

2012-04-05

“Fizikos ir žmonijos“ paskaitos svečiai – Jonas Kubilius ir Albertas Bakštys

Abiturientui

2012-04-05

FizKonsp.doc Download this file
Gal pravers fizikams?