RES Šach

2012-04-27

M.Stakvilevičius bibliotekoje vaišinsis arbata ir bandelėmis

http://www.skrastas.lt/?data=2012-04-28&rub=1144521111&id=1335538135&pried=2012-04-28

2012 balandžio mėn. 27 d. 11:02:28 Perskaitė 48
Originaliai ketvirtąją Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės dieną paminėjo Šiaulių universiteto biblioteka – bibliotekos fojė doc. dr. Mindaugas Stakvilevičius ir prof. Aloyzas Gudavičius vakar pavakarę kilnojo tautodailininko Vaclovo Onaičio išdrožtus šachmatus, kurie tik šiek tiek mažesni už žmogų. Žaidimas buvo ne iš lengvųjų, mat sunkiausios šių šachmatų figūros sveria net po 30 kg. Daugiau nei pusvalandį trukusią partiją laimėjo doc. dr. M.Stakvilevičius. Nugalėtojui atiteko prizas – visą savaitę, atvykęs į biblioteką, jis kasdien bus pavaišintas puodeliu arbatos ir trimis bandelėmis.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/mstakvilevicius_bibliotekoje_vaisinsis_arbata_ir_bandelemis/,print.1

Gyvenimo spalvos

„Ūsai“ įveikė „barzdą“

2012 m. Balandžio 28 d.
Marina VISOCKIENĖ
 

Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos fo­jė su­žais­ta ypa­tin­ga šach­ma­tų par­ti­ja. Pir­mą kar­tą vie­nas prieš ki­tą žai­dė uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Aloy­zas Gu­da­vi­čius ir do­cen­tas dak­ta­ras Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius. Išs­kir­ti­niai bu­vo ne tik prie­ši­nin­kai, bet ir tau­to­dai­li­nin­ko Vac­lo­vo Onai­čio su­kur­ti šach­ma­tai. 32 fi­gū­ros sie­kė 120 cen­ti­met­rų ir svė­rė maž­daug po 30 ki­log­ra­mų.

marina@skrastas.lt

Ei­lė­raš­čiais bud­ru­mo neuž­mig­dė

Tai bu­vo vie­nas iš Na­cio­na­li­nės bib­lio­te­kų sa­vai­tės ren­gi­nių. Drau­giš­kai nu­si­tei­kę prie­ši­nin­kai vie­nas ki­tam spau­dė ran­ką. „Man jau ne­prik­lau­so lai­mė­ti“, – šyp­so­jo­si 80-me­tis M. Stak­vi­le­vi­čius. „Ant­ra vie­ta man ga­ran­tuo­ta“, – nea­be­jo­jo A. Gu­da­vi­čius.

„Ūsai prieš barz­dą, – šmaikš­ta­vo ūsuo­tas M. Stak­vi­le­vi­čius, pla­čiai šyp­so­da­ma­sis barz­do­tam A. Gu­da­vi­čiui. – Pa­si­gai­lė­ji­mo ne­bus.“

Bur­tų ke­liu A. Gu­da­vi­čiui leis­ta pa­si­rink­ti spal­vą. Pro­fe­so­rius lei­do bal­tais pra­dė­ti par­ti­ją M. Stak­vi­le­vi­čiui.

Tra­di­ci­niais pės­ti­nin­kų ėji­mais ap­si­kei­tę prie­ši­nin­kai ge­ro ūpo ne­pra­ra­do. „Jei y-go-go, tai y-go-go“, – į prie­ši­nin­ko ėji­mą žir­gu at­sa­kė M. Stak­vi­le­vi­čius, taip pat pa­ju­din­da­mas žir­gą.

Pir­ma­sis kirs­ti ry­žo­si pro­fes­rius A. Gu­da­vi­čius, į prie­ši­nin­ko ri­kį iš­kei­tęs sa­vo žir­gą.

Lauk­da­mas mąs­tan­čio pro­fe­so­riaus ėji­mo, do­cen­tas dek­la­ma­vo K. Bo­ru­tos ei­les ir prieš­ka­rio lai­kų ei­lė­raš­tį apie šach­ma­tus. „Cha, no­ri už­mig­dy­ti ma­no bud­ru­mą“, – ne­pa­si­da­vė A. Gu­da­vi­čius.

Nu­ga­lė­to­jui – ar­ba­ta su ban­de­lė­mis

„Ma­žiau fi­gū­rų – ge­riau ma­ty­sim“, – ti­ki­no A. Gu­da­vi­čius, su prie­ši­nin­ku ap­si­keis­da­mas pės­ti­nin­kais. Jam pri­ta­rė ne vie­nas žiū­ro­vas: žais­ti di­de­lė­mis fi­gū­ro­mis, o tiks­liau – vaikš­čio­ti tarp jų ir ne­ma­ty­ti vi­sos len­tos – su­dė­tin­giau nei įpras­tai.

Pir­ma­sis ša­chą prie­ši­nin­kui pa­skel­bė M. Stak­vi­le­vi­čius. „Avan­tiū­ra ne­pa­vy­ko“, – ap­gai­les­ta­vo jis, kai pro­vo­ka­ci­jai ne­pa­si­da­vęs A. Gu­da­vi­čius drą­siai kir­to jo neap­sau­go­tą ri­kį. Vis dėl­to po ke­lių ėji­mų ki­tas ša­chas A. Gu­da­vi­čiaus ka­ra­liui bu­vo lem­tin­gas. Pro­fe­so­rius pa­gul­dė ka­ra­lių ant len­tos, pri­pa­žin­da­mas prie­ši­nin­ko per­ga­lę.

Par­ti­ją lai­mė­jęs Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius vi­są atei­nan­čią sa­vai­tę bib­lio­te­ko­je kas­dien bus vai­ši­na­mas ar­ba­ta net su tri­mis ban­de­lė­mis. A. Gu­da­vi­čiui, kaip pa­guo­dos pri­zas, prie ka­vos teks tik vie­na ban­de­lė.

„Aš ka­vos ne­ge­riu, se­nų mer­gų ne­my­liu, jau­nų ne­pa­gau­nu“, – šmaikš­ta­vo M. Stak­vi­le­vi­čius, iš­keis­da­mas jam pa­siū­ly­tą ka­vos puo­de­lį į ar­ba­tą.

Ne­ra­mi­na ne pra­lai­mė­ji­mai, o klai­dos

„Šiau­lių kraš­tui“ 81-ąjį gim­ta­die­nį šią va­sa­rą švę­sian­tis Min­dau­gas Stak­vi­le­vi­čius sa­kė šach­ma­tais žai­džian­tis nuo sep­ty­nio­li­kos. Tuo­me­ti­nė­je Pa­gė­gių Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio gim­na­zi­jo­je (Tau­ra­gės ap­skri­ty­je), kur mo­kė­si, šach­ma­tų ne­bu­vo, to­dėl pir­miau­sia jau­nuo­lis su­si­tau­pė pi­ni­gų jiems įsi­gy­ti. „Jau po me­tų ta­pau gim­na­zi­jos šach­ma­tų čem­pio­nu“, – pri­si­me­na.

Iki šiol do­cen­tas sa­ko žai­džian­tis mė­gė­jiš­kai: „No­rint žais­ti rim­tai, rei­kia stu­di­juo­ti teo­ri­ją, o aš tam ne­tu­riu kant­ry­bės. Ne­mėgs­tu žais­da­mas il­gai gal­vo­ti, man pa­tin­ka da­ry­ti ne­ti­kė­tus ėji­mus. Gai­la, kad ne­re­tai šie bai­gia­si ne­lai­mė­mis“. Dėl pra­lai­mė­ji­mų pa­šne­ko­vas neiš­gy­ve­na, la­biau ne­ri­mau­ja dėl ma­čo me­tu pa­da­ry­tų klai­dų.

Da­bar M. Stak­vi­le­vi­čius šach­ma­tais žai­džia du kar­tus per me­tus: su mo­ki­niais „Fo­to­no“ va­sa­ros sto­vyk­lo­je ir kas­me­ti­nia­me Sei­mo šach­ma­tų tur­ny­re. „Jau de­šimt­me­tį esu vy­riau­sias šio tur­ny­ro žai­dė­jas“, – sa­kė šach­ma­ti­nin­kas.

Prie­ši­nin­kai – ir įsi­mi­nė, ir iš­di­lo iš at­min­ties

M. Stak­vi­le­vi­čius ap­gai­les­tau­ja, kad ne­te­ko žais­ti su Vy­tau­tu Lands­ber­giu, ku­ris du­kart – 1951 ir 1952 me­tais – da­ly­va­vo Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se: pir­ma­ja­me užė­mė 7-ąją vie­tą, o ant­ra­ja­me da­li­jo­si ant­ra – ket­vir­ta vie­to­mis su V. Mi­kė­nu ir E. Čiu­ka­je­vu. Yra įvei­kęs ir bū­si­mą pa­sau­lio šach­ma­tų čem­pio­ną – T. Pet­ro­sia­ną. „Jis su bet kuo ne­žai­džia“, – aiš­ki­no M. Stak­vi­le­vi­čius.

Įsi­min­ti­niau­sios M. Stak­vi­le­vi­čiaus šach­ma­tų par­ti­jos – su Vik­to­ri­ja Čmi­ly­te. „Prieš ket­ve­rius me­tus šach­ma­tų si­mul­ta­ną su­lo­šė­me ly­gio­sio­mis, prieš dve­jus me­tus jai par­ti­ją pra­lai­mė­jau“, – pri­si­me­na. Pra­lai­mė­ji­mą jis nu­ra­šė am­žiui: „Lie­tu­vo­je šach­ma­tus žai­džian­čių 80-me­čių ne­pa­žįs­tu, ge­riau­sios for­mos šiam žai­di­mui bū­ni 30-ties“.

Pro­fe­so­rius Aloy­zas Gu­da­vi­čius juo­kau­ja „prie­ši­nin­kų ne­ko­lek­cio­na­vęs“, to­dėl vie­nos šach­ma­tų par­ti­jos neišs­ky­rė. „Kai Šiau­lių uni­ver­si­te­tas dar bu­vo Pe­da­go­gi­niu ins­ti­tu­tu, su dės­ty­to­jais per per­trau­kas tarp pa­skai­tų žais­da­vo­me šach­ma­tais. Reng­da­vo­me to­kius blic tur­ny­rus“, – pri­si­me­na.

Šach­ma­tais pro­fe­so­rius iš­mo­ko žais­ti mo­kyk­lo­je per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas. Da­bar juo­kia­si, pa­sa­ko­da­mas, kad pir­mą­sias par­ti­jas su bend­rak­la­siais žais­da­vo sa­vaip, mat ge­rai ne­ži­no­jo vi­sų fi­gū­rų ėji­mų. Šach­ma­tai, kaip po­mė­gis, A. Gu­da­vi­čių ly­di iki šiol.

Pa­ga­mi­no ne vie­ną komp­lek­tą

Pir­mo­sios vie­šos par­ti­jos jo pa­ga­min­tais šach­ma­tais atė­jo ste­bė­ti ir jų kū­rė­jas 70-me­tis Vac­lo­vas Onai­tis su žmo­na Al­do­na.

Nuo ket­ve­rių ty­los pa­sau­ly­je gy­ve­nan­tis tau­to­dai­li­nin­kas, pa­de­dant su­tuok­ti­nei, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo šach­ma­tus kū­ręs 6 me­tus ir juos pil­nai už­baig­tus pri­sta­tęs tik šie­met au­to­ri­nė­je pa­ro­do­je Šiau­liuo­se. Dar­bai il­gai už­tru­ko dėl me­džio sty­giaus: ras­ti fi­gū­roms rei­kia­mų vien­ti­sų dre­bu­lės ga­ba­lų bu­vo ne­leng­va.

V. Onai­tis yra iš­gar­sė­jęs prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių, iš­drož­da­mas „Di­džiuo­sius šach­ma­tus“ — 32 šiek tiek že­mes­nes nei žmo­gaus ūgis me­di­nes šach­ma­tų fi­gū­ras. Jos sa­vo išo­re pri­mi­nė Sau­lės mū­šio da­ly­vius — lie­tu­vius (juo­die­ji) ir kry­žiuo­čius (bal­tie­ji) su kuo­ko­mis, ka­la­vi­jais, šar­vais. Spe­cia­liai su­lan­guo­to­je aikš­te­lė­je Šiau­liuo­se šiais šach­ma­tais bu­vo žai­džia­ma.

„Iš tuo­me­ti­nio Šiau­lių me­die­nos ap­do­ro­ji­mo kom­bi­na­to, ku­rio už­sa­ky­mu Vac­lo­vas pa­ga­mi­no šiuos šach­ma­tus, ga­vo­me pa­sky­rą „Mosk­vi­čiui“, – su šyp­se­na pri­si­me­na po­nia Al­do­na. – Be pa­sky­ros au­to­mo­bi­lis kai­na­vo 10 tūks­tan­čių, su pa­sky­ra jį įsi­gi­jo­me už 5 tūks­tan­čius rub­lių“.

Vė­liau su­tuok­ti­niai su­si­pa­ži­no su fi­gū­rų at­vy­ku­sių ap­žiū­rė­ti vo­kie­čiu, ku­ris pa­ti­ki­no jiems už šias fi­gū­ras bū­tų do­va­no­jęs net tris au­to­mo­bi­lius.

Vac­lo­vas Onai­tis yra iš­dro­žęs ir ma­žų šach­ma­tų, ku­rių ne vie­nas komp­lek­tas iš­ke­lia­vo į už­sie­nį. Jau­nys­tė­je ir pa­ts la­bai mė­go šį žai­di­mą.

Iš au­to­ri­nės jo pa­ro­dos tie­siai į Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­ką at­ke­lia­vu­siais šach­ma­tais vi­si no­rin­tys ga­lės žais­ti vi­są mė­ne­sį.

ŽIR­GAS: „Jei i -go-go, tai i-go-go“, – į A. Gu­da­vi­čiaus ėji­mą žir­gu at­sa­kė M. Stak­vi­le­vi­čius, taip pat pa­ju­din­da­mas šią fi­gū­rą.

LAI­KAS: Pro­fe­so­riaus ir do­cen­to par­ti­ja tru­ko kiek il­giau nei pus­va­lan­dį. M. Stak­vi­le­vi­čiaus ėji­mai – grei­ti, kar­tais net avan­tiū­riš­ki, A. Gu­da­vi­čiaus – lė­tes­ni, la­biau ap­gal­vo­ti.

SVO­RIS: Di­de­lei šach­ma­tų fi­gū­rai pa­kel­ti žai­dė­jams pri­rei­kė abie­jų ran­kų.

ŽIŪ­RO­VAI: Žiū­ro­vams pa­to­giau­sia bu­vo par­ti­ją ste­bė­ti iš vir­šaus.

AVAN­TIŪ­RA: Ša­chą prie­ši­nin­kui pa­skel­bu­sio M. Stak­vi­le­vi­čiaus avan­tiū­ra ne­pa­vy­ko: A. Gu­da­vi­čius drą­siai kir­to jo neap­sau­go­tą ri­kį.

PAS­VEI­KI­NI­MAS: Min­dau­gą Stak­vi­le­vi­čių Aloy­zas Gu­da­vi­čius svei­ki­no ir pa­gul­dy­da­mas ka­ra­lių, ir spaus­da­mas prie­ši­nin­kui ran­ką.

AU­TO­RIUS: Šach­ma­tų par­ti­ją ste­bė­jo ir fi­gū­ras pa­ga­mi­nęs tau­to­dai­li­nin­kas Vac­lo­vas Onai­tis su žmo­na Al­do­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: