Fizikos viktorina 2012R

2012-09-16

FiIZIKOS 2012 m. rudeninė VIKTORINA su atsakymais

FIZIKOS 2012 m. rudeninė VIKTORINA 

  1.  Kiek ant dangaus žvaigždelių, tiek ant žemės skylelių (mįslė). Ko vis dėlto daugiau? Žvaigždžių daugiau, nes jų priskaičiuota apie 70 sekstljonų, o plika akim galima pamatyti iki 3000 žvaigždžių (Raminta, Henrikas).

Martynas: Rugiena. Yra žinoma, kad rugiais apsėta apytiksliai 3 procentai viso Žemės ploto. Taip pat yra žinoma, kad į vieną hektarą sėjama apytiksliai 4,6 mln. grūdų . Iš čia randame, kad Žemėje apytiksliai auga 6 X 10^15 grūdų varpų, o tai gerokai daugiau už 9100 iš Žemės matomų žvaigždžių. Tačiau iš viso priskaičiuojama apie 70 sikstilijonų žvaigždžių, o tai yra žymiai daugiau už augančių grūdų varpų skaičių. Taigi, akivaizdu, kad visatoje esančių žvaigždžių skaičius gerokai didesnis už skylelių skaičių Žemėje.

 

  1. Kodėl pasunkėja važiavimas dviračiu, sumažėjus jo padangose orui?

Martynas: Sumažėjus oro padangoje, sumažėja ir slėgis joje. Dėl sumažėjusio slėgio padangoje padidėja riedėjimo trintis, atsirandanti tarp padangos ir kelio. Be to, dėl padidėjusio padangos lankstumo ji nevienodai ir žymiai greičiau susidėvi.

  1. Kuriuo paros metu mes Saulės atžvilgiu lėčiausi?

Martynas: Dieną, nes skriedama apie Saulę Žemė sukasi ir apie savo ašį (tiek aplink Saulę, tiek apie savo ašį sukasi prieš laikrodžio rodyklę). Šiuo atveju, paviršiaus taško, kuriame yra diena, linijinis greitis yra priešingas linijiniam greičiui, kuriuo juda Žemė, sukdamasi apie Saulę, taigi dieną Saulės atžvilgiu judame lėčiausiai.

  1. Kodėl nepavyksta toli numesti nei ypač sunkaus akmens, nei ypač lengvo akmenėlio?

Sunkų sunku numesti, o lengvą efektingai stabdo oro pasipriešinimo jėga (Raminta, Pau;ius, Henrikas).

Martynas: Mesdami bet kokį kūną, mes jam suteikiame energijos. Kad lengvas ir sunkus kūnas nuskrietų vienodą atstumą, sunkiajam reikėtų suteikti daugiau energijos nei lengvajam. Tačiau dabar ne apie tai. Galime suteikti tik ribotą kiekį energijos, taigi ir ribotą greitį (juk žmogaus galimybės ribotos). Mesto kūno judėjimui priešinasi traukos ir oro pasipriešinimo jėgos. Jos daug didesnės nei jėga, kuria mes veikėme kūną metimo metu, todėl ir darbą atlieka didesnį ir kūnas vietoje to, kad be perstojo kiltų-krenta. Pasipriešinimo jėgų kūnui suteiktas pagreitis netrukus sustabdo kūną ir priverčia jį nukristi.

  1. Ar galite sukurti ant balto popieriaus žalią šešėlį?

Martynas: Tarkime, turime ekraną (baltą popieriaus lapą), prieš jį padedame objektą. Prieš objektą pastatome dvi lempas , tarkime, žalią ir raudoną, taip, kad objektas būtų tarp ekrano ir lempų. Kur objektas dengs žalią šviesą- ant ekrano susidarys raudonas šešėlis, kur dengs abi šviesas-juodas, o kur dengs raudoną-žalias šešėlis. Štai kaip galima gauti žalią šešėlį ant balto lapo.

  1. Kodėl kartais, žiūrėdamas pro langą į ryškų šviesulį, pastebi ir jo antrininkus?

Matome ir atspindį nuo antro stiklo paviršiaus (Raminta)

  1. Kokio aukščio bokšto reikėtų Ekvadore, kad jo viršūnėje jaustumeis nesvarus?

Martynas: Kadangi Ekvadoras yra pusiaujuje, bokšto aukštį, kurio viršūnėje žmogus jaustų nesvarumą, galima suskaičiuoti taip: kūną veikianti gravitacijos jėga turi būti lygi kūną veikiančiai išcentrinei jėgai: (GMm/(R+h)^2=(mv^2)/(R+h). G-gravitacinė konstanta, M-Žemės masė, m-kūno masė, R-Žemės spindulys ties pusiauju, h-bokšto aukštis, v-bokšto viršūnės linijinis greitis, lygus (2π(R+h))/T, kur T-Žemės sukimosi apie savo ašį periodas(apytiksliai 24h). Iš čia GMT^2=4π^2(R+h)^3. Susidaro kūbinė lygtis, kurią išsprendę gauname tris atsakymus, iš kurių mums tinka tik vienas: h≈35860000 m.

Galima buvo ir be formulių atspėti: į tokį aukštį „pakabino“ televizijos retransliatorius.

  1. Kuriuo giedrios vasaros paros metu kaime geriausiai girdėti tolimų šunų lojimas?

Vėlų vakarą, kai rasota dirva atvėsta, virš jos šiltesniu oru sklindanti garso banga (jos greitis proporcingas absoliučios temperatūros T kvadratinei šakniai) greitesnė nei prie žemės. Todėl tos garso bangos, kuri pradėjo sklisti ne horizontaliai, vis palinkdamos ir neturėdamos viršuje už ko užkliūti, pasiekia nenustelbtos žemę už kilometro ar dar toliau. Panašiai yra su Saulės spinduliais: Saulė jau žemiau horizonto linijos,o  mes ją dar matome besileidžiančią. Dėl šio refrakcija vadinamo reiškinio ilgiausia vasaros diena ilgesnė už ilgiausią žiemos naktį..

  1. Už ką Jūrmalos vasarotojai giria neaudringą šiaurės vėją?

Lėtas vėjas atgena į pakrantę Rygos įlankos paviršinį šiltą vandenį.

  1. Kodėl per vėją medžiai ne rymo palinkę, o linguoja?

Nes vėjas pučia netolygiai (Paulius, Henrikas)

Kol vėjas lėtas, o jam  kliūtys aptakios, oro judėjimas vadinamas laminariniu, ir pasipriešinimo jėga proporcinga greičiui. Sparčiau judant už kliūčių susidaro sūkuriai,ir tokios pasipriešinimo jėga jau proporcinga greičio kvadratui. Tai – turbulentinis judėjimas. Tiems sūkuriams reguliariai nutrūkstant, susikuria vis nauji. Taip susidaro medžius purtantys vėjo gūsiai,

Paskatinimai:

Raminta Adomaitytė (Joniškis) 10,

Paulius Petrušauskas (Kupiškis) 10,

Henrikas Vaickus (Simnas) 11,

Martynas Riauka (Vilnius) 20.

Reklama

7 atsakymai to “Fizikos viktorina 2012R”

  1. Jolita Rakauskaitė said

    1. Rugiena. Žvaigždžių daugiau nes jų priskaičiuojama iki 70 sekstaljonų, o plika akimi giedrą naktį galima pamatyti iki 3000 žvaigždžių.

  2. Vaida Gerybaitė said

    3.Naktį. Nes žmogaus organizmas būna aktyvus nuo saulės patekėjimo iki saulėlydžio, tačiau naktį, kai žmogus užmiega, procesai organizme sulėtėja.
    8. Auštant rytui.

  3. Artūras Opulskis said

    2. Pasunkėja važiavimas, nes sumažėja slėgis padangose, padanga tampa mažiau elastingesnė ir padidėja trintis.

  4. Eglė Miliūtė said

    10. Vėjas sujudina orą, t.y. sukelia oro masių judėjimą. Judančio oro srautas verčia medžius linguoti.

  5. Lina Rakauskaitė said

    5. Ar galite sukurti ant balto popieriaus žalią šešėlį?
    Galima. Daiktas, kuris sudaro šešėlį, turi būti apšviestas ryškiai raudona šviesa ir gausime tamsiai žalią šešėlį ant balto paviršiaus.

  6. Sandra Povilaitytė said

    8. Kuriuo giedrios vasaros paros metu kaime geriausiai girdėti tolimų šunų lojimas?
    Vakare

  7. Edgaras Poškauskas said

    4. Kodėl nepavyksta toli numesti nei ypač sunkaus akmens, nei ypač lengvo akmenėlio?
    Nei ypač lengvo nei ypač sunkaus objekto nenumesime toli dėl juos veikiančių traukos ir oro pasipriešinimo jėgų. Sunkų objektą veiks didesnė traukos jėga nei žmogaus metimo jėga, lengvą objektą veiks didesnė oro pasipriešinimo jėga nei žmogaus metimo jėga.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: