Sietynas

2012-11-09

Pranas Dužinskas Tryškių miestelio šviesnešis

Lengva kalbėti apie ši pagarbų poną, nes visas Prano Dužinsko gyvenimas, ne kaip kitų menininkų, visiškas atsidavimas mylimam darbui- medžio drožinejimui, be jokių intrigų ir nuopolių ir klyskelių.

Pranui baigus mokyklą tėvai nupirko armoniką, kuri į jaunuolio gyvenimą inešė meilę muzikai. Savarankiškai išmokęs groti instrumentu tapo susibūrimų siela ir vieną kitą pinigėlį uždirbdavo. Vėliau įsigijus fisharmonija buvo pakviestas vargonininkauti Kantaučių ir Žlibinių bažnyčiose.

1958 m. Pranas su tėvais persikėlė į Lieplaukės miestelį, ten menininką aplankė didžioji meilė- mokytoja Ona. Gaila, bet tuo laikotarpiu, meilė tarp mokytojos ir bažnyčios tarno buvo griežtai draužiama. Meilė nugalėjo ir metęs vargonininkauti Pranas su Ona sukūrė šeimą, o Lieplaukės mokyklos direktorius priėmė Praną dirbti muzikos ir darbų mokytoju.

Darbų ir muzikos mokytojas Pranas buvo nuostabus. Jo vadovaujami meno kolektyvai rajono apžiūrose užimdavo prizines vietas. Siekdamas tobulėjimo mokytojas baigė chorvedybos kursus ir įstojo į Klaipėdos muzikos technikumo chorvedybos specialybės neakivaizdinį skyrių.

1966 m. šeima atsikelia i Tryškių miestelį. Šeima išpuoselėjo savo rankomis pastatytą namą, pasodintą sodą ir nuostabius gėlynus. Pradėjus darbą Tryškių mokykloje mokytojas pastebi, kad medžio darbai ima užgožti muziką. 1967 m. Telšių rajone organizuotose liaudies meno parodose Pranas pristatė pirmuosius savo medžio drožybos darbus. Taip pat 1968 m. tapo liaudies meno draugijos nariu. Savo drožinius meistras nuvežė i Klaipėdos meno draugiją, ten puikiai juos įvertino ir greitai išpirko. Davlyvavo daugelyje liaudies meistrų stovyklų ir vienoje iš jų išdrožė skulptūrą laiudies dainų motyvais “Čiurlionio kelias“, Juodkranteje išdrožė “Vandenį“ (“Raganų kalnas“), taip pat bareljefą su muzikantais. Nuo 1991 m. labai daug darbų išdrožinėta religine tematika tokių kaip: Šv. Agota, Šv. Pranciškus. Šv. Ona, Šv. Kristoforas ir t.t..

Smalsumo vedamas Pranas save išbandė ir kalvystės, juvelyrikos, popieriaus karpinių mene, bet didžiają dalį menininko širdyje užima medis. Naudodamas įvairia medienos apdirbimo technologiją: drožimą, tekinimą, tašymą, skaptavimą iš liepos, beržo, drebulės, uosio ar ąžuolo be jokių eskizų ar išankstinių maketų jau virš keturiasdešimt metų kuria dekoratyvines skulptūrines bareljefines vazas, lekštes, stalinius ir sieninius laikrodžius, lazdas, pypkes, siužetinius paveikslus, dekoratyvines dėžutes, kraičio skrynias, kaukes, skulptūras, žvakides ir t.t..  Taip pat Petras sukūrė keturiom bažnyčioms altorius,  išskaptavo per trisdešimt koplytstulpių. Tryškių miestelio drožėjas taip pat nepamiršo. Miestelį puošia ir saugo Petro išdrožinėtas Šv. Florijonas, Šv. Marija su kūdykeliu. Taip pat miestelį 2011 m. papuošė nauji miestelio ribas žymintys kelio ženklai, kuriuos mums padovanojo Pranas.

Iškilią asmenybę gali pastebėti iš tolo, nematydamas jo paties, o matydamas tik jo aplinką. Prano Dužinsko aplinka pati kalba už save. Menkiausios smulkmenos papuoštos įvairiais raižiniais, o įvairios skulptūrėlės džiugina savo charizmatiškumu. Džiaugiuosi, kad mūsų miestelis turi tokia iškilią asmenybę.

Donata Jurienė VA10/2

Socialinių mokslų fakultetas, Viešojo administravimo katedra

*****************************************************************************

Rosita Samušytė, SMF

Mano gyvenimo šviesnešys

 

Mano gyvenimo šviesnešys, o gal tiksliau šviesnešė – geriausias žmogus, kurį teko pažinti savo gyvenimo kelyje prieš 10 metų, mano geriausia draugė – Sandra. Ji ne tik draugė, kurią pažįstu nuo vaikystės, bet ir be galo artimas ir savas žmogus,  tarytum sesuo, kurios niekada neturėjau iki kol nesusikirto mūsų gyvenimaiJ  Nuo tos dienos, galima sakyti, beveik niekuomet nebuvome nutraukusios savo draugystės.

Kodėl aš pasirinkau būtent ją kaip savo gyvenimo šviesnešį? Nes tai žmogus, be kurio neįsivaizduoju nei vienos savo gyvenimo dienos, valandos ar minutės, žmogus, kuris visada buvo, yra ir tikiuosi, kad bus šalia, ne tik juodomis gyvenimo dienomis, bet ir tuomet, kada man gyvenimas šypsojosi. Sandra žmogutis, kuris nuolat į mano gyvenimą įneša saulės spindulį, jei būna liūdna, pasistengs, kad pralinksmėtum, jei reikia patarimo – patars, jei reikia tiesiog draugo, kuris išklausytų – išklausys. Begalė valandų praleistų kartu, nepamirštamų akimirkų ir gyvenimo pamokų, kurios parodė, kas yra tikras draugas ir ką reiškia turėti bent vieną tikrą sau artimą ir brangų žmogų, kuris masto, jaučia, galvoja ir tiki taip kaip tuJ (kartais atrodo, kad stebi save iš šonoJ).

Sandra mano akimis – asmenybė, turinti savitą požiūrį į gyvenimą, išskirtinį temperamentą ir charakterį. Tai išskirtinis žmogus, kuris turi tiek daug vidinės šilumos ir šviesos, nors kaip ir kiekvienas iš mūsų, turi  minusų, tačiau jai visuomet svarbiausia artimi žmonės, kuriais ji rūpinasi ir myliJ Kartais ji galbūt net perdaug gera ir paslaugi kitiems, taip užmiršdama savo darbus ir poreikius, bet manau, kad nebuvo situacijos, kada ji pasakytų NE ir atsisakytų padėti bet kuriam žmogui, kuris paprašo pagalbos. Ji žmogutis, kuris man savotiškai yra kaip idealas, iš kurio verta pasimokyti gyvenimo – gebėti taip mylėti ir rūpintis kitais, užmirštant savanaudiškumą. Man labai smagu turėti žmogų, kuris išbars už tai, kad sergant neturi laiko išgerti vaistų, ar nerandi laiko pagulėti lovoje ir išgyti, primins, kad reikia nueiti pas gydytojus, o esant būtinybei palydės, aplankys ligoninėje, kad ir kaip jai tai nepatinka, žmogų, kuris pasakys, kad ši tie rūbai tau netinka, kad padarei kažką negero, kad klausysis tavęs valandų valandas kartais ir nereikšmingų pasakojimų, kuris kartu nueis tūkstančius kilometrų pajūrio pakrante, kuris  naktį miegant bus „pagalvėlė“ ir sunkiomis akimirkomis atrama, žmogus, kuris juoksis, džiaugsis, liūdės ir verks kartu su manimi, neleisdama vienai pačiai krėsti kvailysčių, o tai darys kartu, o vėliau smagiai iš to pasijuoks.

Jaučiuosi laiminga ir turtinga turėdama tokią draugę ir kartu sesę, kuri mano gyvenime šviečia tartum saulės spindulėlis, kuriuo gali pasitikėti ir tikėti, pasimokyti ir jį mylėti, už tai, kad ir kas atsitiktų, buvome, esame ir būsime kartu.

Reklama

2 atsakymai to “Sietynas”

  1. :) said

    Na va kokie šaunūs studentų rašiniai:)

  2. Donata said

    smagu matyti savo rasini 🙂

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: