Pagėgių gimnazijoje

2017-03-30

Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytojai

Jonas Linkys

Simno progimnazijos antroje ir trečioje klasėje (1943 – 1945 m.) vokičių kalbos ir muzikos mus mokė Jonas Linkys. Gunktelėjęs, stipraus sudėjimo, akiniuotas, neišvedamas iš pusiausvyros jokiomis mokinių gudrybėmis. Pirmą ir paskutinį kuolą (vienetą) gavau per jo muzikos pamoką, kad neišmokau pagroti ant nupieštos pianino klaviatūros sol sol fa mi mi mi fa fa mi re mi mi fa sal la sol fa mi re re do. Ir dar pasolfedžiuoti. Mūsų klasėje mokėsi ir jo sūnus Arvydas, kuris kažkodėl vis užkliūdavo Simno bendraklasiams miesčioniukams. Vėliau sužinojau, kad atsidūrė Simne buvusio miškų darbininko lietuvninko Linkio šeima po Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos 1939 metais.

Po karo 1945 metų liepos mėnesį mus tuo pačiu traukiniu iš Šeštokų geležinkelio stoties pervežė į Pagėgių apskritį. Tęsė Jonas Linkys mokytojavimą tais metais atkurtoje Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijoje. Sunkiai po karo buvo komplektuojamas mokytojų kolektyvas, tad Jonui Linkiui teko pirmais mokslo metais netgi matematikos mokyti. Jautėme, kad ir pats mokytojas ją iš naujo mokėsi. Tik vėliau, kai mokyklai ėmęs vadovauti Jonas Greičius sukvietė iš Jurbarko, Skaudvilės galingą mokytojų komandą, Jonas Linkys tapo nuolatiniu vokiečių kalbos ir chemijos mokytoju. Beje, mes, gimnazistai, jutome, kaip jis chemijos moksluose vis ką nors naujo įdomaus sau suranda, tuo vis su mumis pasidalydamas.

1949 metų kovo mėnesio pabaigoj, per vadinamąsias pavasario atostogas ištrėmus mokyklos direktorių Joną Greičių su šeima į Sibirą, Joną Linkį paskyrė mokyklos direktorium. Vadovavo jis savotiškai, tik savo protu pasikliaudamas, viršutinių nepaisydamas, tad buvo po pusantrų metė atleistas. Išvažiavo jis tada mokytojauti į netoli Usėnų esančią Kavolių kaimo  pradinę mokyklą. Prisimenu, „Pagėgių balsas“ rašė, kad tos mokyklos mokytojo J.Linkio pradinukai mandagūs, tvarkingi, drausmingai eina tik kairiąja.plento puse.

Šeštadienio vakaras. Mokyklos aktų salėje, Arvydui grojant akordeonu, gimnazistų šokiai. Matematikos mokytojas skubiai atsiveda J.Linkį prie salės durų su šauksmu: „Direktoriau, rusai!“ Mat į salę norinčius įeiti du kareivius sunkiai stabdo budintis mokinys Vytautas. O mūsų direktorius vieną čiupęs už pakarpos, jėga išveda iš mokyklos; kitas pats išeina, pagrasinus, kad kreipsis į komendantūrą.

Iš Jono Linkio rankų gavau sidabro medalį. Aukso Švietimo ministerijos komisija nepatvirtino: pasirodo, ji nustatė, kad mano rusų kalbos mokėjimas gali būti įvertintas ne penketu, o tik ketvertu. Vis dėlto jis suteikė teisę stoti į aukštąją mokyklą be papildomų egzaminų, kuo aš ir pasinaudojau, pasirinkęs studijuoti fiziką

Apie tai, kad mano mielas mokytojas palaidotas Kavolių kaime, sužinojau iš Vytenio ir Junonos Almonaičių straipsnio internete adresu

http://silaine.lt/silaine/siaures-vakariniame-skalvos-pakrastyje-kavoliai-stremeniai-stubriai/

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: