Tėvukas

2017-04-04

Balandžio ketvirtoji

Prieš 49 metus balandžio 2 dienos vakare turėjau pristatyti savo disertaciją Maskvos universiteto teorinės fizikos katedrai, kad gaučiau sutikimą ją ginti Vilniaus universitete. Bet balandžio pirmą dieną gavau telegramą, kad mirė tėvukas. Paskambinau savo vadovui profesoriaui Jakovui Terleckiui. Jis patarė neišvažiuoti neapsigynus. Paskolino ir pinigų lėktuvo bilietui, o Maskvoje pasilikęs buvęs bendrakursis ir bendradarbis ŠPI institute matematikas Algirdas Paplauskas – apmokėjimui taksistui, vešiančiam po gynimo į aerouostą. Apsigyniau sėkmingai – pripažino, kad darbas originalus ir kvalifikuotas. Atskridau į Vilnių naktį. Tačiau čionykščiai taksistai paprašė trigubos kainos už nuvežimą į Simną. Tiek neturėdamas, laukiau pirmo rytinio autobuso. Taigi balandžio trečią apie dešimtą valandą buvau Stebuliuose. Pasirodo, laidotuvės būsią rytoj.

Po pietų nuo Degėsio atėjo gal dvidešimt Šiaulių pedagoginio instituto studentų fizikų. Pasirodo, fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius trečiakursis Petras Upermonas surinko pageidaujančius važiuoti studentus. Pasamdę kariškių dengtą sunkvežimį, kartu su mano šeima atvažiavo naujai tiesiamu vieškeliu iki Truskos sodybos. Ten jie užklimpo ir išlipę paskutinį kilometrą atėjo. Kaip apsidžiaugiau aš, broliai, mama! Kaip nustebo kaimiečiai! Kai man kartais papriekaištaudavo, kad būnu pernelyg artimas studentams, aš vis prisimindavau tos dienos nuotaiką. Ir tik šiltai prisimenu po kariuomenės iš Vilniaus universiteto į ŠPI perėjusį Petrą, ir puikias laidotuvių nuotraukas išdalinusį Antaną Onaitį. Beje, per skirstymą 1969 metais jis, baisogališkis, pasirinko Šventežerio mokyklą Ten, Dzūkijoje, jis ir pasiliko. Kaip gražiai dzūkuoja, to net nejausdamas!

Iš Stebulių Skovagalių kaimu iki Stakvilevičių būklų karstą nešė kaimiečiai, o paskui į Simną nuvežė Stebulių kolūkio sunkvežimiu. Pirmininkas Švirinas pasistengė, kad vežanti kolūkio dailidę ir račių mašina būtų tinkamai rituališkai papuošta. Ir niekam neužkliuvo, kad visi palydintys paskui karstą suėjo į bažnyčią, į atsisveikinimo mišias.

Dar nėjau į mokyklą, kai tėvuką pasodino į Alytaus kalėjimą. Mat per kažkokį vakarėlį Stebulių mokykloje susimušė buvę nedvariškiai Skovagalių ir buvę dvariškiai Seiminiškių vyrai. Gavo mėnesį kalėti, kad per tas muštynes, gindamas brolį Motiejų, sužalojo Jurgį Žiurinską. Po trisdešimt metų, kai tėvukas susirgo plaučių vėžiu, jį vis aplankydavo už dviejų ar trijų kilometrų gyvenantis Jurgis Žiurinskas. Ir dabar Simno kapinėse jie guli netoliese.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: