Mokytojai Ragauskai

2017-06-09

Mokytojai Ragauskai

Mokytojas Jaronimas Ragauskas buvo neįprastai tam laikui aukšto ūgio – apie metrą devyniasdešimt centimetrų. Ir labai jau karšto būdo. Buvo vienas mokinys mušeika. Ne stipruolis, bet mažesnius skriaudė. Mokytojas, užklupęs jį, nusikaltimo vietoje taip paauklėjo, kad jam tos pamokos užteko visam mokyklos lankymo laikui. Ir niekas mokytojo neapkaltino smurtavimu.

Kilęs kažkur nuo skerslatvių krašto (netoli Daugpilio), po karo Pagėgiuose dėstė, ko kiti nesiėmė: rusų kalbą, psichologiją, muziką; vadovavo chorui, grojo akordeonu. Kiek kartų bandžiau įsiprašyti į jo vadovaujamą chorą, bet nepatekau: teisingai sudainuodavau, atsiliepdamas į pianino skambutį, tik nuo do iki sol, o toliau jau traukdavau žemėjančiu tonu. Studijavo neakivaizdžiai, atrodo, lietuvių kalbą. Pats ką nors įdomesnio atradęs, būtinai su mumis, mokiniais, pasidalydavo.

Jurbarko apskrityje mokytojavusią Oną Kelertaitę į Pagėgius atviliojo direktorius Jonas Greičius. Stebino ji mus, paauglius, savo elegancija – ir išorine, ir vidine, gilumine. Žodžio niekad kišenėje neieškojo – akimirksniu argumentuotai, įtikinančiai atsikirsdavo bet kokioje situacijoje. Mokėsi, kaip ir dauguma Pagėgių gimnazijos mokytojų, neakivaizdžiai. Ne tik vedė mums pamokas, bet ir vadovavo bendrabučiui. Su malonumu lig šiol prisimenu mielus bendrabučio draugus, jos angelą sargą Onutę Kelertaitę: kiek dvasingumo, pilietiškumo, draugiškumo, tvarkingumo, drausmingumo jame įgyta!

Lig šiol graužiuosi dėl vieno savo veiksmo. Onutė Ragauskienė manęs paprašė, kad pasiųsčiau nueiti pas ją metais jaunesnį bendrabutietį (sąlyginai – pavadinsiu Alium). Jis eiti atsisakė. Tada vedžiau jį prievarta. Netoli mokytojos kambario jis rimtai pasipriešino. Susigrūmėm. Kai aš ristynes ant laiptų laimėjau, nežinia kokio bieso pagautas, sudaviau Aliui per burną ir nuvedžiau jau sukruvintą. Maniau, kad Mokytoja mane pagirs už tokį uolumą. O ji tik pasakė: „Negi tu taip galėjai, Mindaugai?“. Lig šiol tas priekaištas mane gelia. Žinau, kad dabar tikrai taip negalėčiau. Gal po trisdešimties metų sužinojau iš kitų buvusių bendrabutiečių, kodėl Alius buvo kviečiamas pas mokytoją. Pasirodo, Mokytoja, patyrusi, kaip sunkiai materialiai gyvena kai kurie bendrabutiečiai, iš savo atlyginimo pirkdavo maisto ar aprangos ir atiduodavo tai savo mokiniams.

Susituokė mokytoja Kelertaitė su mokytoju Ragausku mums bebaigiant gimnaziją. Jau Garliavoje, išgulėjęs, žmonos globojamas, kelerius metus po insulto Jaronimas Ragauskas mirė.

Lig šiol kasmet kelis kartus per metus paskambinu savo mielai mokytojai, savo gerajai auklėtojai, Sausio 21 dieną – būtinai.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: