Bendraklasiai

2017-08-01

Gimnazijos draugai

Su kuo mokiausi šeštoje klasėje 1947 – 1948 mokslo metais? Atsimenu, kad buvo

Algimantas Zybartas, Jadvyga Bytautaitė, Algirdas Survila, Kostas Kantautas, Ieva Aušraitė, Aldona Gečaitė, Janina Šabuckaitė, Augustas Čekis, Arvydas Linkys, Simonas Kaknevičius, į Šilutę pervažiavę Varoneckas, Genys, naujai atvykęs Juozas Raudonius.

Algimantas man buvo gero gimnazisto etalonas: ir mokėjo visas pamokas be priekaištų, ir buvo vedantysis krepšininkas, šachmatininkas, ir grojo akordeonu, ir dainavo. Klasės vaidinime mokyklai Čiurlionienės dainingame vodevilyje „Kuprotas oželis“ jis, kaip ir Jadvyga, buvo pagrindiniai veikėjai. Kitais mokslo metais, trumpam areštavus jo tėvą – Pakamanio tarybinio ūkio ūkvedį (Išsiaiškino NKVD, kad jis prie Smetonos dirbo kažkur Dzūkijoje policininku) Algimantas išėjo iš gimnazijos dirbti Šilutės apskrityje, Tuo labiau, kad reikėjo padėti mokslus baigti jaunesnei seseriai Birutei.

Katyčiuose gyvenusi Jadvyga buvo kažkiek vyresnė. Turėjo nuostabų balsą. Visi klasės berniukai stengėsi prie jos šlietis, bet niekam nepavyko prisiartinti. Mokyklos sienlaikraštyje buvo įrašytas pašaipus patarimas vienam klasiokui, netyčia apsiliejusiam rašalu paausį: „…ai, dažyk plaukus ne mėlynai, o violetiniai: tik tokį tave Jadzė mylės.“ Atsimenu, vakarais klasės suole prie krosnies, aiškindamas jai sunkokai įkertamas geometrijos tiesas, bandydavau vis labiau priartėti, bet nė karto nepavyko. Po trisdešimt trejų metų, per mūsų klasės susitikimą, ji pasakė, kad jos draugas išvažiavęs per karą į Vakarus ant tanko. Ir tik tą vakarą ji pagaliau mane pabučiavo… Į septintą klasę Jadvyga neatėjo: išvyko mokytis į Klaipėdos mokytojų seminariją. Baigusi grįžo į Pagėgius mokytojauti.

Algirdas buvo jauniausias. Ir gal vienintelis toks ryškus romantikas. Kai įsikarščiavęs ką pasakodavo, kartais trumpam užsikirsdavo kalba. Vaizdavosi esąs Lermontovo „Mūsų laikų herojaus“ Pečiorino antrininkas. Daug jis prisidėjo, sužadindamas potraukį poezijai. Sakė, prašydamas niekam neišplepėti, kad jo tėvas, dabar dirbantis buhalteriu, anuomet valdęs fabriką. Ar dėl to, ar kad tėvas paviešino ūkio negeroves, per 1949 metų pavasario atostogas Survilų šeimą ištrėmė į Chakasiją. Susirašinėjom. Guodėsi, kad nesvetingi jam didingų Tian Šanio kalnų ir upių grožiai, kad neturi galimybės toliau mokytis.

  Kostas puikiai mokėsi, sportavo. Žaidė šachmatais, stalo tenisą, bėgiojo ilgas distancijas. Nežiūrint nedidelio ūgio ir kresno sudėjimo, buvo mokyklos krepšinio komandos narys. Viskas jam sekėsi, išskyrus dainavimą. Tad per vaidinimą „Kuprotame oželyje“, užuot dainavęs piršlio partiją, jis tekstą deklamavo. Rašinius duota tema parašydavo pagirtinai, tačiau pirmaisiais metais beskubėdamas įveldavo vilkaviškiečiui būdingų klaidų. Per brandos egzaminą jo rašinys buvo geriausias. Per mane aukso medaliui gimnazija jo nepristatė: atseit, baigėme tik penkiese, o medalininkų – net keturiasdešimt procentų. Nukirs abudu. Eilėraštinės kūrybos aštuoniasdešimt šešerių metų Kostas neužmetė ligi šiol.

Ieva buvo darbščiausia, tvarkingiausia, tad ji, auklėtojui R.Kuzmickui paliepus, buvo mūsų šeštos klasės seniūnė. Mokėsi ji geriausiai. Mums, berniukams, užkliūdavo jos pilnumas. Tik daug vėliau sužinojome apie to priežastį: jos tragiškas karo meto dienas. Ją, kaip ir kitus šišoniškius – Klaipėdos krašto gyventojus, varė nuo Raudonosios armijos į vakarus. Tačiau nesėkmingai: po apsupimo ir atkirtimo į Lietuvą grįžo nusilpusi iš bado. Laibutėlė buvo, kol atsivalgė. Septintoje klasėje su mumis neliko: pasimokiusi vasarą, išlaikė eksternu egzaminus į aštuntą klasę, ten pamažu atstatė savo figūrą. Baigusi matematiką, tapo Klaipėdos fakulteto matematikos dėstytoja.

   Aldona su visais buvo draugiška, judri. O pakviesta prieš klasę atsakinėti atrodydavo visai ne taip – sutrikdavo. Kalbėdavo trumpai, neužtikrintai, su pauzėmis, per kurias kartais krutėdavo lūpos, tartum tyliai besimeldžiant. Mokytojas J.Ragauskas per psichologijos pamoką nežinomų žodžių testu tikrino mūsų atmintis. Mano pasirodė esanti vidutinė, o ryškiai geriausia – Aldonos. Išėjo ji iš ypatingo pasitenkinimo neteikusios gimnazijos dirbti patikusį telegrafo operatorės darbą. Tik jau universitete, kai pasitaikydavo panašiai sutrikti ir man, suvokiau tas Aldonos būsenas: sutrikdavo ji, vis dažniau nepasitikėdama savimi. O mūsų jauni nepatyrę pedagogai tokios būsenos išsklaidyti dar nemokėjo…

  Judriausia, daugiausiai iniciatyvos rodanti buvo Janina. Kurdavo įdomias istorijas, rašė eiles. Visada turėdavo savo nenuginčijamą nuomonę; dėl jos pakovodavo. Netikėtai apalpdavo. Pradžioje kas kelis mėnesius, paskui vis dažniau kankindavo ją nuomaras. Nepajėgė ji baigti gimnazijos…

  Augustas buvo vyriausias. Eidavo į gimnaziją, atrodo, iš Genių kaimo. Buvo stebėtinai fiziškai ištvermingas, visų darbų meistras. Jam nieko nereikšdavo tuos kelis kilometrus ir atbėgti iš namų į mokyklą. Apie gamtos, visuomenės reiškinius turėjo savitą nuomonę. Ją sudarydavo ne tiek mokslo dogmomis, kiek savo nuojauta. Geriausias buvo per piešimo ir braižybos pamokas. Kartais nelegaliai kooperavome: jis man piešinius, aš jam – uždavinių sprendimus. Nors ypatingų sentimentų draugams nerodydavo, pats jautriai viską pergyvendavo. Vienas jaunesnis bendrabučio draugas man sakė, matęs Augustą po brandos atestatų įteikimo nuošaliai verkiantį. Būdamas sanatorinės mokyklos direktoriumi, pats atlikdavo mechaninius darbus, netgi malkas skaldydavo. Dėl savito vadovavimo nesutarė su rajono valdžia, ir tai galbūt prisidėjo prie mirtino infarkto.

Arvydas buvo mokytojo Jono Linkio sūnus. Aukštokas, kumptelėjęs, lėtaeigis. Grojo pianinu, dainavo mokyklos chore. Laisvai kalbėjo vokiškai. Tik per Linkienės laidotuves sužinojome, kad velionė buvusi ne jo motina. Gal dėl to prieš tai dažnai jį matydavome niūrokos nuotaikos, kažkuo nepatenkintą. Per mūsų šachmatų mačą su Šilutės gimnazistais Arvydas (ir tik Povilas Grikšas) iškovojo pergalę. Tai dar kartą paryškino uždaro būdo Arvydo atkaklumą. Visiems jis būdavo geras, atidus, bet nepastebėdavome, kad gimnazijoje su kuo labai artimai bendrautų. Panašu, kad ir po mokyklos liko uždaras, nes nė karto neatvažiavo į gimnazijos auklėtinių susitikimus. Pakirto jį, dar šešiasdešimtmetį, smegenų vėžys.

    Simonas (mums – tiesiog Simas) buvo labai išvaizdus, mergaitėms ypač patrauklus. Aukštas, tvirto sportiško sudėjimo. Kalbėdavo neskubėdamas, ištęsdamas balses. Nors dėjosi žemaičiu, mes jame girdėjome ar kapsą, ar, veikiau, dzūką. Atrodė, kad jokiais būdais nepavyks jo išmušti iš pusiausvyros. Vis dėlto Kostas rado magišką supykdymo žodį: pavadindavo jį Kakniu. Laimei, vyresnioji Simo sesuo dirbo švietimo skyriuje, tad, matyt, per ją tėvai, sužinoję apie rengiamą tremtį, laiku pasislėpė. O Simui teko palikti Pagėgius. Kai mes, bendraklasiai, atėjom su juo atsisveikinti, papasakojo, kad jį sulaikę milicininkai liepė Simui nurodyti tėvų – buvusio dvaro prievaizdo šeimos – vietą. Sakė, nežinąs, o traukinys jau išvažiavęs… Baigė Kauno Kūno kultūros institutą. Mažeikių laikraštis rašė, kad Mažeikių Vaikų ir jaunimo sporto mokykla buvo atidaryta 1961 m. vasario 15 d. Sedoje, jai vadovavo vyr. treneris Simonas Kaknevičius. Lankydamas anuomet savo buvusių studentų mokyklas Mažeikiuose, pabuvojau ir pas “Naftos” profsąjungos pirmininką Simoną Kaknevičių.

  Juozas atsirado mūsų šeštoje klasėje vidury rudens ir išvyko kitiems mokslo metams besibaigiant. Neatsimenu nei iš kur atvyko, nei kur tęsė mokslus. Tik vaizduotė primena jį – simpatišką jaunuolį garbanotais plaukais. Ir tai, kad jis turėjo nenuobodžią gyvenimo patirtį. Sėdėjome kurį laiką viename suole. Labiausiai mėgo visuomeninius mokslus. Klasės vakarėlį teigiamai (aš buvau tik sufleris) raštu recenzavęs geometrijos mokytojas A.Katilius pastebėjo, kad tik Juozo Raudonio per pertraukėles mestos replikos ne visuomet būdavo etiškos. Buvo aktyvus komjaunuolis. Kiek žinau, po studijų Juozas dirbo Klaipėdos prokuratūroje.  

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: